Kardamonas (lot. Elettaria cardamomum) imbierinių šeimos prieskoninis augalas. Nors Indijoje kardamonas buvo žinomas jau kelis tūkstančius metų, Europoje jis kartu su cinamonu buvo aprašytas Senajame Testamente tik IV a. pr. Kr., o plačiau pradėtas vartoti Europoje tik viduramžiais. Tuomet kardamoną pardavinėdavo vaistinėse kaip be galo brangų vaistą. Šiandien iš europiečių jį bene labiausiai mėgsta skandinavai. Išvaizda, skonis: Kaip prieskonis, naudojamos skaityti toliau
Kalendra
Kalendra (ot. Coriandrum sativum) salierinių šeimos, kalendros genties vienintelė rūšis. Augalas vienmetis, apie 20-60 cm aukščio. Kilo iš Viduržemio jūros regiono. Pirmą kartą istorijoje paminėta beveik prieš 7000 metų. Kaukazo virtuvėje kalendra vadinama kinza, kitur galima išgirsti vadinama kaip arabiška/kiniška/indiška petražolė, blakinis krapas, blakinis kmynas, blakinė žolė. Išvaizda, skonis: Maistui gardinti naudojamos sėklos (maltos arba nesmulkintos) ir lapai. Sėklų skonio skaityti toliau
Rozmarinas
Rozmarinas (lot. Rosmarinus officinalis) notrelinių šeimos daugiametis, sumedėjęs žolinis augalas. Priklauso tai pačiai grupei, kaip ir čiobrelis, bazilikas, šalavijas ar mėta. Rozmarinas natūraliai paplitęs Viduržemio jūros regione. Augalo pavadinimas kilo iš graikų kalbos ir reiškia „jūros rasa“. Išvaizda, skonis: Kaip prieskonis naudojamas tiek šviežas, tiek džiovintas. Aromatinės savybės ypač išryškėja prieskonį pakaitinus. Augalo lapuose gausu eterinių aliejų, alkaloidas rozmaricinas augalui suteikia stiprų skaityti toliau
Kmynai
Paprastasis kmynas (lot. Carum carvi) – salierinių šeimos augalų rūšis (tai pačiai augalų šeimai priklauso ir anyžius, krapai, kuminas ir pankolis). Lietuvoje auga tik viena kmyno rūšis, auginama nuo XIXa., nors pasaulyje maistui ir gydymui naudojami jau 5000 metų. Išvaizda, skonis: Prieskoniams naudojamos tamsiai rudos, aromatingos sėklos. Gali būti maltos arba ne. Kmynų savybės: reguliuoja virškinimą gerina apetitą gerina kraujotaką, ląstelių aprūpinimą deguonimi lengvina atsikosėjimą mažina skaityti toliau
Česnakas
Valgomasis česnakas – (lot. Allium sativum) – amarilinių šeimos česnakų genties augalų rūšis. Maistui naudojamas jau nuo senų laikų. Pirmas rastas rašytinis šaltinis apie česnaką – Dioskorido raštai. Avicena siūlė česnaką valgyti „nuo visokių ligų“. Viduramžiais jis laikytas stebuklingu vaistu nuo maro, choleros, vidurių šiltinės ir jau senovėje juo gydydavo daug įvairių ligų. Europos šalyse česnaku buvo gydomos įvairios sunkios ligos. Išvaizda, skonis: Eteriniai česnako aliejai lemia aštrų jo skonį ir kvapą, kuris maistui suteikia aštrų, pikantišką, savitą aromatą. Kad šios savybės išliktų, skaityti toliau
Ožragė
Ožragė (Trigonella fenumgraecum) ankštinių šeimos augalas. Kilmė – Pietvakarių Azija, Viduržemio jūros regionas.Istorijoje randama daug įvairios informacijos apie ožragę. Šis augalas pirmiausia buvo naudojamas gyvuliams gydyti, ir tik vėliau ją pradėjo naudoti žmonės. Senovės Graikijoje gyventojai pastebėjo, jog sirgdami gyvuliai ėsdavo ožragę, kaip vėliau paaiškėjo, dėl jos gydomųjų sąvybių.Nuo senų laikų ožragė naudojama kulinarijoje, liaudies medicinoje ir kosmetologijoje. Išvaizda, skonis:Sėklų skaityti toliau